VšĮ Šaukėnų ambulatorija

Mokyklos g. 4, Šaukėnai, LT-86386 Kelmės rajonas
El. p.: saukenuamb@gmail.com
Tel.: +370 427-55203

Darbo laikas:

VšĮ Šaukėnų ambualtorija 8:00-17:00
Vidsodžio medicinos punktas 8:00-14:00
Lykšilio medicinos punktas 8:00-16:00

Gyventojams/pacientams

PASLAUGOS
Šeimos gydytojo institucija
Lietuvoje šeimos gydytojo specialybė buvo įvesta remiantis kitų šalių patirtimi – kaip patarėjo, koordinatoriaus, padedančio orientuotis sveikatos sistemoje, konsultuojančio elementariais sveikatos klausimais, stebinčio lėtinių ligų eigą, prireikus nukreipiančio pas reikalingą specialistą.
Šeimos gydytojas, turintis šiam darbui licenciją, rūpinasi prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikų, ambulatorijų, šeimos gydytojų centrų) prisirašiusių gyventojų sveikata – ne tik gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu bei gerinimu, ligų profilaktika. Siekiama, kad visa šeima lankytųsi pas tą patį gydytoją.
Pacientas pirmiausia kreipiasi į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją, kuris sprendžia, kokios pagalbos jam reikia.
Šeimos gydytojas privalo žinoti jo kompetencijai priskirtų ligų ir būklių pagrindinius požymius, galimas komplikacijas, profilaktikos priemones. Jis turi išmanyti dažniausiai vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, galimą vaistų šalutinį poveikį. Šeimos gydytojas sprendžia, kada siųsti pacientą pas specialistą.
Už šeimos gydytojo paslaugas moka ligonių kasos, atsižvelgdamos į prisirašiusių gyventojų skaičių ir amžiaus grupes (iki 5 m., 5–15 m., 16–64 m. bei 65 m. ir vyresni). Už kaimo gyventojo sveikatos priežiūrą mokama daugiau.
Pastaraisiais metais daugėja privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) įstaigų, kuriose dirba vienas arba keli šeimos gydytojai. Jei tokia įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, už bendrosios praktikos gydytojo paslaugas mokėti nereikia.
Teisės aktais nustatyta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos priežiūros įstaigą bei šeimos gydytoją (arba terapeutą). Prie įstaigos prisirašoma gyventojui pateikus nustatytos formos prašymą. Prašymas rašomas ir tuo atveju, jei toje pačioje įstaigoje norima pasirinkti kitą šeimos gydytoją.
Prisirašius prie PASP įstaigos, nemokamai ją pakeisti galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Norint pakeisti gydytoją nepraėjus 6 mėnesiams, reikia mokėti. Šis apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba po mokslų grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą.

Medicininės pažymos
F 083-1/a  ,,Vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma“
F 094/a ,,Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbo biržą ar ugdymo instituciją“
F 079/a ,,Medicininė pažyma vaikui, vykstančiam į stovyklą“
F 047/a ,,Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“
F 046/a ,,Medicininis pažymėjimas“
F 027-1/a ,,Vaiko sveikatos būklės pažymėjimas“
F 082/a ,,Vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma“
F 086/a ,,Stojančiojo į mokymo įstaigą ir įdarbinimo nepilnamečio medicininė pažyma“
F 046-1/a ,,Valdininko sveikatos pažymėjimas“
 
Paslaugų apmokėjimo tvarka
Būtinoji medicinos pagalba (šios pagalbos teikimo tvarką bei mastą įsakymu patvirtina Sveikatos apsaugos ministras),visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą teikiama nemokamai.
1. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) su pakeitimais.
2. Mokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, priskiriamos paslaugos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš:
2.1.valstybės ir savivaldybės biudžeto;
2.2.privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
2.3.valstybės, savivaldybės, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skiriamų sveikatos programoms finansuoti.
3. Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos poliklinikoje, moka:
3.1. patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys;
3.2. savanoriško sveikatos draudimo įstaigos.
 4. Kitas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra išvardytos mokamų paslaugų sąraše ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, teikiamoms poliklinikoje nuolatiniams šalies gyventojams, apmoka patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys bei savanoriškojo draudimo įstaigos, kai:
 4.1. pacientas yra neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų suteikimo;
4.2. pacientas, neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo (jei teisės aktuose nėra numatytos kitos sąlygos), pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą. Tuo atveju, jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir gydytojas specialistas nustato, kad pacientas kreipėsi pagrįstai, tolimesnio gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
4.3. paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos. Prie papildomų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu, o priklauso kitam lydinčiam susirgimui (ligai) ir gali būti teikiamos tik leidus tuo metu pacientą gydančiam gydytojui;
4.4. Lietuvos Nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) nepriklausančių įstaigų gydytojų siuntimu
poliklinikoje pacientui teikiamos paslaugos (gydytojų konsultacijos, procedūros, tyrimai ir kt.), kurios yra būtinos, kad gydytojas galėtų pacientams suteikti paslaugas pagal savo kompetenciją;
4.5. sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų, o apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti;
4.6. sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugos teikiamos užsienio piliečiams, asmenims be pilietybės, jei tarptautinėse sutartyse nenurodyta kitokia sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka.
5. Suteiktos mokamos paslaugos, išvardytos šios tvarkos 4.1, 4.3, 4.4 ir 4.6 punktuose, apmokamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr.178 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybinėse ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainynu Nr.11-96-2, (Žin., 1996, Nr. 35-892) bei vėliau patvirtintais LR SAM kainyno pakeitimais.
6. Sveikatos priežiūros įstaigose suteiktos mokamos paslaugos, išvardytos šios tvarkos 4.2 ir 4.5 punktuose, apmokamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis bazinėmis kainomis.
7. Informacija apie mokamas paslaugas teikiama įstaigos tinklalapyje www.saukenuambulatorija.lt skelbimų lentoje prie registratūros, buhalterijoje ir kasoje.
8. Pinigai už mokamas paslaugas mokami į poliklinikos kasą, išrašant pinigų priėmimo kvitą, pacientui pageidaujant,-  buhalterijoje išrašoma sąskaita-faktūra.
9.  Lėšų apskaita vykdoma vadovaujantis kasos darbo organizavimo ir kasos  operacijų atlikimo ir įforminimo tvarka.
10. Neatlikus paslaugos ir pacientui pageidaujant grąžinti sumokėtus pinigus, būtinas paciento prašymas ir sveikatos priežiūros specialisto patvirtinimas, jog paslauga neatlikta. Visa tai turi būti pažymėta paciento  medicininėje dokumentacijoje.
 
PREVENCINĖS PROGRAMOS
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
(asmenims, sulaukusiems 50-74 metų amžiaus)
Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma (pagal dažnumą antra po plaučių vėžio). Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų amžiaus žmonės. Paprastai ankstyvomis ligos stadijomis pacientai nepastebi jokių ligos simptomų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.
Programos priemonės:
-          50-74 metų amžiaus asmenų informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką.
-          Imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose rezultatų vertinimas.
-          Nustačius slaptąjį kraujavimą, paciento siunčiamas gydytojo specialisto konsultacijai ir kolonoskopijos atlikimui.
-          Programa atliekama vieną kartą per dvejus metus.
Norintieji dalyvauti programoje asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.
 Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
(vyrams nuo 50 iki 75 metų) 
Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa vykdoma nuo 2006 metų. Ji skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.
Programos priemonės:
·  Informavimas apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau - PSA) nustatymas.
·  Urologo konsultacija ir priešinės liaukos biopsija.
Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai.
Programoje norintys dalyvauti asmenys turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs PSA tyrimą, esant reikalui, nusiųs urologo konsultacijai.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams teikiamos nemokamai. 
 
 
 
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei,   atrankos ir prevencijos priemonių programa 
(vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų)
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena:
 nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Patirtis rodo, kad daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti bei pailginti žmonių gyvenimą.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa vykdoma nuo 2006 metų. Ji skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.
Programos priemonės:
·  informavimas apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimas, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymas ar siuntimas išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę;
·  išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas;
·  sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamus įvertinimas.
Norintieji dalyvauti programoje asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.
 
 Atrankinės mamografinės patikros dėl  krūties vėžio programa 
(moterims nuo 50 iki 69 metų)
Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais ši liga nusineša šimtus gyvybių. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.), įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 m. sumažėjo apie 30 proc.
Atrankinės mamografinės patikros dėl  krūties vėžio programa vykdoma nuo 2005 metų. Ji skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.
Programos priemonės:
·  informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją;
·  mamogramų atlikimas;
·  mamogramų vertinimas.
Programoje norinčios dalyvauti moterys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai.
 
 Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
(moterims nuo 25 iki 60 metų)
Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa vykdoma nuo 2004 metų. Ji skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus.
Programos priemonės:
·  informavimas dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos;
·  gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimas ir rezultatų įvertinimas;
·  gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas;
·  gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimas;
·  gimdos kaklelio biopsijos medžiagos ištyrimas.
Programoje norinčios dalyvauti moterys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Visos šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai

Tinklapių kūrimas: profesoriai.lt